Trumpai: prieš nereguliuojamą perėją vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiuosius, kurie eina arba ketina eiti. Prie perėjos draudžiama lenkti ir stovėti. Sukant į kitą gatvę pėstieji, einantys per tą gatvę, turi pirmumą net degant jūsų žaliam signalui.
Nereguliuojama perėja
Artėdami prie nereguliuojamos perėjos privalote važiuoti tokiu greičiu, kad galėtumėte sustoti. Pamatę pėsčiąjį, kuris eina per perėją arba aiškiai ketina eiti, privalote sustoti ir jį praleisti.
Žodis „ketina“ yra svarbus. Praktikoje tai reiškia žmogų, kuris stovi prie perėjos krašto ir žiūri į važiuojamąją dalį, pasuka į perėjos pusę, pakelia ranką. Lūkuriuoti, kol jis žengs ant asfalto, nėra teisinga – tada jau būsite priartėję per daug.
Dviejų juostų spąstai
Pati pavojingiausia situacija – kai greta esančioje juostoje automobilis stoja prieš perėją, o jūs jo juostos nematote iš savo pozicijos. Sustojęs automobilis beveik visada reiškia, kad jis ką nors praleidžia.
Todėl galioja paprasta taisyklė: jei greta stovi automobilis prieš perėją, jo aplenkti negalima – privalote sustoti ir įsitikinti, kodėl jis stovi. Būtent per šią situaciją įvyksta daugiausiai sunkių sužalojimų perėjose, nes vairuotojas pralekia nemažindamas greičio, o pėsčiasis išeina iš už stovinčio automobilio.
Lenkimas ir stovėjimas prie perėjos
- lenkti prieš nereguliuojamą perėją ir ant jos draudžiama;
- stovėti ant perėjos ir arčiau kaip 5 m prieš ją draudžiama;
- sustoti perėjoje taip pat negalima, nebent tai priverstinis sustojimas.
Priežastis vienoda visais atvejais: stovintis ar lenkiantis automobilis atima matomumą tiek pėsčiajam, tiek kitiems vairuotojams.
Sukant į kitą gatvę
Ši pareiga dažnai pamirštama. Kai sukate į dešinę ar į kairę, pėstieji, einantys per tą gatvę, į kurią sukate, turi pirmumą. Tai galioja ir tada, kai jums dega žalias šviesoforo signalas, ir kai sukate su papildomos sekcijos rodykle.
Logika tokia: žalias signalas jums leidžia judėti, bet nepanaikina pėsčiųjų teisės pereiti gatvę, kuri jiems tuo metu taip pat atidaryta.
Reguliuojama perėja
Degant žaliam signalui pėstiesiems, vairuotojas privalo juos praleisti. Jei pėsčiasis nebaigė eiti, o jums jau įsižiebė žalias, pradėti važiuoti galima tik jam baigus perėjimą ar atsitraukus į saugią vietą.
Jei šviesoforas užgeso arba mirksi geltonas, perėja tampa nereguliuojama ir galioja bendrosios nereguliuojamos perėjos taisyklės.
Kam reikia daugiau laiko
| Pėsčiasis | Ką reikia numatyti |
|---|---|
| Vaikas | Gali grįžti atgal, bėgti, neįvertinti atstumo. Dėl žemo ūgio jo nesimato už automobilių |
| Senyvas žmogus | Eina lėčiau, gali sustoti viduryje |
| Neįgalusis | Baltoji lazdelė reiškia, kad jis jūsų nemato – praleisti būtina |
| Žmogus su gobtuvu ar skėčiu | Matomumas į šonus smarkiai sumažėjęs |
| Žmogus su telefonu ar ausinėmis | Gali neišgirsti ir nepažiūrėti |
Vaikai iki tam tikro amžiaus apskritai nepajėgia tiksliai įvertinti artėjančio automobilio greičio – tai ne neatsargumas, o raidos ypatumas. Dėl to prie mokyklų, darželių ir žaidimų aikštelių greitį verta mažinti dar prieš perėją.
Geležinkelio pervažoje ir gyvenamojoje zonoje
Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumą visoje zonoje, ne tik perėjose, ir gali eiti važiuojamąja dalimi. Leistinas greitis ten – iki 20 km/h.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar reikia stoti, jei pėsčiasis tik stovi prie perėjos?
Jei iš jo elgesio aišku, kad jis ketina eiti – reikia. Dvejojant saugiau sustoti.
Ar pėsčiasis gali eiti ne perėja?
Perėjoje ar sankryžoje jis privalo eiti perėja. Bet net jei pėsčiasis pažeidžia taisykles, vairuotojas privalo imtis visų priemonių, kad jo nesužalotų.
Kaip toli prieš perėją negalima stovėti?
Arčiau kaip 5 metrai prieš perėją stovėti draudžiama.
Pėstieji, dviratininkai ir perėjos – viena iš svarbiausių teorijos egzamino temų.