Trumpai: ženklinimas yra tokia pat taisyklė kaip ženklas, tik nupieštas ant kelio. Pagrindinė logika paprasta: ištisinę liniją kirsti negalima, punktyrinę – galima, o mišrią galima kirsti tik iš tos pusės, kur yra punktyras. Jei ženklinimas ir ženklas prieštarauja, galioja ženklas.
Išilginės linijos
| Linija | Ką reiškia |
|---|---|
| Ištisinė | Kirsti draudžiama. Skiria priešpriešinius srautus arba kelio kraštą |
| Punktyrinė (ilgi tarpai) | Skiria juostas. Kirsti galima |
| Punktyrinė (trumpi tarpai, dažni brūkšniai) | Įspėja, kad artėja ištisinė linija |
| Dviguba ištisinė | Kirsti draudžiama. Dažniausiai kelyje su keturiomis ar daugiau juostų |
| Mišri (ištisinė + punktyrinė) | Kirsti galima tik iš punktyro pusės |
Mišri linija praktikoje dažniausiai pasitaiko prieš sankryžas ir išvažiavimus. Jos logika tokia: iš vienos pusės manevras saugus, iš kitos – ne. Jei punktyras jūsų pusėje, kirsti galima; jei jūsų pusėje ištisinė – negalima, net jei kitoje pusėje punktyras.
Dažniausia klaida su ištisine
Ištisinė linija draudžia ne tik lenkimą – ji draudžia bet kokį jos kirtimą. Tai reiškia, kad per ją negalima nei apsisukti, nei pasukti į kairę į kiemą ar degalinę, nei įsiterpti į kitą juostą.
Vienintelė praktinė išimtis – kliūties apvažiavimas, kai kitaip pravažiuoti neįmanoma ir tai daroma nesukeliant pavojaus. Bet ir tada atsakomybė už manevrą lieka vairuotojui.
Skersinės linijos
- Stop linija. Plati ištisinė skersinė linija. Prie jos sustojama su ženklu „STOP“ ir prie raudono šviesoforo signalo. Sustoti reikia prieš ją, ne ant jos.
- Duoti kelią. Linija iš trikampių, nukreiptų į jus, arba punktyrinė skersinė. Sustoti nebūtina, bet reikia praleisti.
- Pėsčiųjų perėja. Plačios baltos juostos – „zebras“. Ant jos negalima nei stovėti, nei sustoti, nei lenkti.
- Dviračių perėja. Dažniausiai kvadratėlių eilė. Čia dviratininkas turi pirmumą.
Rodyklės ir juostų kryptys
Rodyklės ant kelio nurodo, kuriomis kryptimis galima važiuoti iš tos juostos. Jei juostoje nupiešta tik rodyklė į kairę, važiuoti tiesiai iš jos negalima – net jei ženklų nėra.
Jei rodyklė leidžia dvi kryptis, galimos abi. Prieš sankryžą rodyklės dažnai pasikartoja kelis kartus, kad būtų laiko persirikiuoti – persirikiuoti reikia iki ištisinės linijos pradžios, ne paskutinę sekundę.
Geltonas ženklinimas
Geltonas ženklinimas yra laikinas ir svarbesnis už baltą. Jį naudoja kelio darbų vietose, kai eismas nukreipiamas kitaip, nei rodo nuolatinės linijos. Pamatę geltonas linijas, baltų nebepaisykite.
Atskirai pasitaiko geltona ištisinė ar punktyrinė linija kelio krašte – ji reiškia stovėjimo ar sustojimo apribojimus toje vietoje.
Kitas ženklinimas, vertas žinoti
- Vingiuotos linijos prie stotelių – rodo, kad ten stovėti negalima.
- Įstrižai nubrauktas plotas (šrafūra) – zona, į kurią įvažiuoti negalima; ji skiria srautus arba apsaugo aštrų skiriamosios juostos galą.
- Kvadratų tinklelis sankryžoje – į jį įvažiuoti galima tik tada, jei esate tikri, kad išvažiuosite ir neužblokuosite sankryžos.
- „Dviratis“ ar „BUS“ užrašas juostoje – nurodo, kam ta juosta skirta.
Kai ženklinimo nesimato
Žiemą, lietuje ar nutrynus dangą linijų gali nebūti matyti. Tada vadovaujamasi ženklais ir bendrosiomis taisyklėmis, o praktiškai – laikomasi savo kelio pusės ir važiuojama atsargiau. Ženklas visada svarbesnis už ženklinimą, todėl jo nebuvimas ar nematomumas taisyklių nepanaikina.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima kirsti ištisinę, apvažiuojant stovintį automobilį?
Kliūties apvažiavimas galimas, kai kitaip pravažiuoti neįmanoma, bet reikia įsitikinti, kad manevras saugus. Tai nėra leidimas lenkti.
Kas svarbiau – ženklas ar ženklinimas?
Ženklas. Jei jie prieštarauja, vadovaukitės ženklu.
Ar galima stovėti ant ištisinės krašto linijos?
Krašto linija žymi važiuojamosios dalies kraštą; stovėjimas vertinamas pagal bendrąsias stovėjimo taisykles ir ženklus toje vietoje.
Kelio ženklinimas priskiriamas ženklų temai – ten jis tikrinamas kartu su ženklais.