Trumpai: sustojimas yra trumpas stabtelėjimas keleiviams įlaipinti ar kroviniui pakrauti, stovėjimas – ilgesnis. Skirtumas svarbus, nes dalis vietų, kuriose stovėti negalima, sustoti dar leidžia. Ženklas „Sustoti draudžiama“ yra griežtesnis: jis uždraudžia ir vieną, ir kitą.
Sąvokų skirtumas
| Sustojimas | Stovėjimas | |
|---|---|---|
| Kas tai | Trumpas stabtelėjimas keleiviams ar kroviniui | Ilgesnis stovėjimas be tokios priežasties |
| Ar vairuotojas gali išeiti | Paprastai lieka prie automobilio | Gali palikti automobilį |
| Kuris ženklas draudžia | „Sustoti draudžiama“ | Abu ženklai |
Praktinė atmintinė: „Stovėti draudžiama“ – trumpai dar galima. „Sustoti draudžiama“ – negalima net trumpam. Tai viena dažniausių egzamino painiavų.
Kur draudžiama ir sustoti, ir stovėti
- ant pėsčiųjų perėjos ir arčiau kaip 5 m prieš ją;
- sankryžoje ir arčiau kaip 5 m nuo kertamos važiuojamosios dalies krašto;
- ant geležinkelio pervažos ir arčiau kaip 50 m nuo jos abiejose pusėse;
- bėgių kelyje arba taip, kad būtų trukdoma bėginėms priemonėms;
- tuneliuose, ant viadukų, tiltų ir po jais;
- vietose, kur matomumas mažesnis kaip 100 m bent viena kryptimi;
- ant dviračių tako ar juostos;
- antroje eilėje prie jau stovinčių automobilių;
- ant šaligatvio, kai tai neleidžiama ženklu;
- arčiau kaip 15 m nuo maršrutinio transporto stotelės;
- ten, kur jūsų automobilis užstotų kitų matomumą ar ženklą.
Kur draudžiama tik stovėti
- ten, kur pastatytas ženklas „Stovėti draudžiama“;
- arčiau kaip 5 m nuo įvažiavimo į kiemą ar išvažiavimo iš jo;
- vietose, kuriose stovintis automobilis neleistų kitiems išvažiuoti;
- neįgaliųjų stovėjimo vietoje be atitinkamo leidimo.
Paskutinis punktas verta pabrėžti: neįgaliųjų vietose draudimas nėra formalumas ir už jį skiriama viena iš didesnių parkavimo baudų.
Kaip stovėti teisingai
Bendra taisyklė – kuo arčiau dešiniojo kelio krašto, viena eile, lygiagrečiai kelio kraštui. Nuo šios taisyklės atsitraukiama tik tada, kai ženklinimas ar papildoma lentelė nurodo kitą būdą, pavyzdžiui, stovėjimą kampu ar iš dalies ant šaligatvio.
Vienpusio eismo gatvėje stovėti galima ir kairėje pusėje. Lietuvoje tai dažnai pamirštama, nors būtent vienpusėse gatvėse taip išnaudojama abi pusės.
Nuokalnėje ir įkalnėje
Palikdami automobilį stačiame nuolydyje, būtina jį apsaugoti nuo savaiminio nuriedėjimo:
- įtraukite stovėjimo stabdį;
- mechaninėje pavarų dėžėje įkalnėje įjunkite pirmąją pavarą, nuokalnėje – atbulinę;
- automatinėje pavarų dėžėje nustatykite P;
- pasukite priekinius ratus į šaligatvio pusę.
Priverstinis sustojimas
Jei automobilis sugedo vietoje, kur stovėti negalima, tai nėra pažeidimas, tačiau reikia:
- įjungti avarinę šviesos signalizaciją;
- pastatyti avarinio sustojimo ženklą – 50 m gyvenvietėje, 100 m užmiestyje, apie 150 m automagistralėje;
- jei įmanoma, nuvaryti automobilį į vietą, kur jis netrukdys;
- pasirūpinti, kad automobilis būtų pastebimas tamsoje.
Automagistralėje po to patys su keleiviais atsitraukite už apsauginio barjero – būti automobilyje ar šalia jo yra pavojingiau.
Papildomos lentelės po stovėjimo ženklais
Stovėjimo ženklai labai dažnai derinami su lentelėmis, kurios keičia jų reikšmę: galiojimo laiką, transporto priemonių rūšį, stovėjimo būdą ar zonos ilgį. Lentelė be ženklo nieko nereiškia, bet su ženklu gali visiškai pakeisti situaciją – pavyzdžiui, leisti stovėti tik darbo dienomis arba tik elektromobiliams.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima sustoti ant perėjos keleiviui išleisti?
Ne. Ant perėjos draudžiamas ir sustojimas, ir stovėjimas.
Ar galima stovėti ant šaligatvio, jei automobilis netrukdo?
Tik tada, kai tai leidžia ženklas su atitinkama stovėjimo būdo lentele.
Kiek galima stovėti su įjungta avarine signalizacija?
Avarinė signalizacija nėra leidimas stovėti draudžiamoje vietoje. Ji skirta įspėti apie priverstinį sustojimą ar pavojų.
Sustojimas ir stovėjimas yra atskira teorijos tema, kurioje daug klausimų su schemomis.