Trumpai: naktį nuvažiuojama apie ketvirtį visų kilometrų, bet įvyksta beveik pusė mirtinų eismo įvykių. Pagrindinės priežastys trys: matomumas ribotas iki žibintų šviesos, greitis pasirenkamas kaip dieną, o nuovargis veikia stipriau. Svarbiausia naktinio vairavimo taisyklė – važiuoti tokiu greičiu, kad galėtumėte sustoti apšviestame kelio ruože.
Kiek realiai matote
Artimosios šviesos apšviečia maždaug 40–60 metrų kelio. Stabdymo kelias nuo 90 km/h su reakcijos laiku yra apie 80–90 metrų. Tai reiškia, kad važiuojant 90 km/h su artimosiomis šviesomis jūs fiziškai negalite sustoti prieš tai, ko dar nematote.
Tolimosios šviesos apšviečia apie 100–150 metrų, todėl, kai nėra kam akinti, jas naudoti reikia. Dažna klaida – iš įpratimo visą kelionę važiuoti su artimosiomis, net tuščiame užmiesčio kelyje.
Kada perjungti į artimąsias
- kai priešpriešiais artėja automobilis – ne vėliau kaip apie 150 metrų iki jo;
- kai priartėjote prie priekyje važiuojančio automobilio ir galite jį akinti per veidrodžius;
- apšviestose gyvenvietės gatvėse;
- jei kitas vairuotojas trumpai mirksi šviesomis – tai signalas, kad jį akinate.
Perjungti reikia ir važiuojant per kalvos keterą ar artėjant prie posūkio, nes jūsų tolimosios šviesos iškyla priešpriešiniam vairuotojui anksčiau, nei jūs jį pamatote.
Jei jus akina
Akinimas po tamsos atstato normalų matymą tik po kelių sekundžių, o tai 90 km/h greičiu reiškia šimtą metrų važiavimo beveik aklai.
- Nežiūrėkite į artėjančio automobilio žibintus – nukreipkite žvilgsnį į savo kelio pusės dešinę briauną.
- Sumažinkite greitį.
- Jei akinimas visiškai atėmė matomumą, stokite, įjungę avarinę signalizaciją, kai tai saugu.
Pačiam atsakyti tolimosiomis šviesomis – prasta idėja: taip apakinami du vairuotojai vietoj vieno.
Kodėl greitis tamsoje apgaulingas
Greičio pojūtis susidaro iš periferiniu matymu fiksuojamų objektų – medžių, stulpų, kelio krašto. Naktį jų nesimato, todėl 100 km/h gali atrodyti kaip 70. Dėl to naktį ypač verta periodiškai pažiūrėti į spidometrą, o ne spręsti iš pojūčio.
Prie to prisideda ir tai, kad tamsoje blogiau įvertinami atstumai ir sunkiau pastebimi nejudantys objektai – stovintis automobilis be žibintų, ant kelio nukritęs krovinys ar pėsčiasis tamsiais drabužiais.
Pėstieji ir gyvūnai
| Objektas | Iš kokio atstumo pastebimas |
|---|---|
| Pėsčiasis tamsiais drabužiais | apie 25–30 m |
| Pėsčiasis šviesiais drabužiais | apie 50–60 m |
| Pėsčiasis su atšvaitu | apie 130–150 m |
| Pėsčiasis su atspindinčia liemene | virš 150 m |
Užmiestyje pėstieji eina kelkraščiu prieš eismą, todėl jie atsiranda jūsų kelio pusėje. Laukiniai gyvūnai aktyviausi sutemus ir prieš rytą; pamatę vieną, tikėkitės antro – dažniausiai jie eina grupėmis.
Jei gyvūnas iššoka į kelią, stabdykite tiesiai, nesukite į priešpriešinę juostą. Susidūrimas su stirna yra mažesnė bėda nei su priešpriešiniu automobiliu ar medžiu.
Prieš naktinę kelionę
- nuvalykite priekinį ir užpakalinį stiklą bei žibintus – net plonas dulkių sluoksnis stipriai mažina šviesą;
- patikrinkite žibintų veikimą ir reguliavimą, ypač po bagažo pakrovimo;
- prisimerkite prietaisų skydelio ir ekrano ryškumą;
- nenaudokite tamsintų akinių – jie tamsoje tik mažina matomumą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar dienos šviesos žibintai tinka naktį?
Ne. Jie dažniausiai nešviečia užpakalinių žibintų ir neapšviečia kelio, todėl tamsoje reikia įjungti artimąsias šviesas.
Ar galima mirksėti šviesomis įspėjant apie matuoklį?
Tai nėra KET numatytas signalas, tad priklausomai nuo situacijos gali būti vertinama kaip netinkamas šviesų naudojimas.
Kas labiausiai padeda naktį?
Mažesnis greitis ir didesnis atstumas. Jokia žibintų technologija nekompensuoja greičio, kuriuo neįmanoma sustoti apšviestame ruože.
Žibintų naudojimas yra atskira teorijos egzamino tema – ten klausiama tiksliai, kada kuriuos žibintus naudoti.